Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų - Алина Орлова

Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų —

Truputį korio ir truputį saulės,

Kaip mums įsakė Persefonės bitės.

Neprirakintos valties neatriši,

Švelnių šešėlio žingsnių neišgirsi,

Būties tamsybėj siaubo neįveiksi.

Mums lieka pabučiavimai — pūkuoti,

Vieninteliai, tarytum mažos bitės,

Kurios numiršta, skrisdamos iš lizdo.

Jos perveria skaidrių naktų tankynę,

Jų tėviškė — tamsus Taigeto miškas,

Jų penas — laikas, liepžiedžiai ir mėtos.

Štai atšiauri, džiaugsminga mano duoklė,

Sausi karoliai, nebegyvos bitės —

Jų kūnuose medus pavirto saule.

1920

(перевод Томаса Венцловы)

Nimm Freude an meinen Händen -

Ein bisschen Wabe und ein bisschen Sonne,

Wie es uns die Bienen von Persephone befohlen haben.

Ungebundenes Boot losgebunden,

Du wirst die sanften Schritte des Schattens nicht hören,

Du wirst die Schrecken der Dunkelheit des Seins nicht überwinden können.

Uns bleiben Küsse - flauschig,

Die einzigen wie kleine Bienen

Die sterben, wenn sie aus dem Nest fliegen.

Sie brechen durch ein Dickicht von Rutschen,

Ihre Heimat ist der dunkle Wald von Taigeth,

Ihr Futter ist Zeit, Linde und Minze.

Hier ist mein harter, freudiger Tribut,

Vertrocknete Halsketten, tote Bienen -

Honig verwandelte sich in ihren Körpern in Sonne.

1920

(Перевод Томаса Венцловы)