Rudenio Vėjas - Andrius Mamontovas

Rudenio Vėjas

Skrenda virš miesto

Beldžia į langą

Ir vardo neklausia

Paliečia veidą

Ir vėl sugrąžina

Pamestą mintį

Bet sapną nutraukia

Viską nušluoja

Ir neša į Dangų

Vasaros aidą

Voratinklį tankų

Visos dvejonės

Tarsi ant delno

Raitelis joja

Nors žirgas be balno

Vėjas laukinis

Mums suvelia plaukus

Bet nebepabunda

Jau miegantis laukas

Raganos švilpia

Kviesdamos Velnią

Bet Vėjas stipresnis

Pabaigą skelbia

Užpučia žvakę

Atvėręs bedugnę

Jis taip išmėgina

Saugančius ugnį

Vėjas beprotis

Vėjas beribis

Liūdesio draugas

Pilnas gyvybės

Pilnas dejonių

Pilnas vienatvės

Trenkiantis Lietų

Į grindinį gatvės

Jo veriantis Balsas

Per Tuštumą juodą

Suteikia viską

Nors nieko neduoda

Bet tie, kurie mato

Amžiną Šviesą

Žino: tai Vėjas

Sakantis Tiesą

Herbstwind

Es fliegt über die Stadt

Klopfen am Fenster

Und frage nicht nach einem Namen

Berührt das Gesicht

Und es kehrt wieder zurück

Ein verlorener Gedanke

Doch der Traum wird unterbrochen

Es löscht alles aus

Und trägt zum Himmel

Echos des Sommers

Spinnennetz-Panzer

Alles Zögern

Wie auf Ihrer Handfläche

Der Reiter reitet

Obwohl ein Pferd ohne Sattel

Der Wind ist wild

Es strafft unsere Haare

Aber wach nicht mehr auf

Schon ein Schlaffeld

Die Hexe pfeift

Ruft den Teufel an

Aber der Wind ist stärker

Kündigt das Ende an

Eine Kerze auspusten

Den Abgrund öffnen

Er bemüht sich so sehr

Feuer schützen

Der Wind ist verrückt

Der Wind ist grenzenlos

Freund der Traurigkeit

Voller Leben

Voller Stöhnen

Voller Einsamkeit

Kollision im Regen

Auf der gepflasterten Straße

Seine durchdringende Stimme

Durch Leere schwarz

Bietet alles

Obwohl es nichts bringt

Aber diejenigen, die sehen

Das ewige Licht

Weiß: Es ist der Wind

Die Wahrheit sagen