Žodžiai Į Tylą - FOJE

Tolstanti saulė pro šakas

Tolstantis aš nuo jos lange

Vakaro kalbos erdvėje

Gęsta aplenkdamos mane

Nors žiebias tūkstančiai langų

Ir girdis žingsniai prie namų

Aš žodį ištarsiu jis nuskęs tyloj

Galbūt tik jinai mane išgirs

Kiek tūkstančių žodžių aš ištariau jai

Kiek jų dar reikės į ją ištart

Saulės apakinta diena

Triukšmo ir nerimo pilna

Rūpesčių tvaikas virš galvų

Aš kaip ir tu čia gyvenu

Nors gatvėj tūkstančiai veidų

Ir širdys plyšta nuo dainų

Žiūriu į atviras akis

Ar jos ką naujo pasakys

Žvilgsnis iš veidrodžio gelmės

Tai ką ištarsiu ar girdės

Nors tik save tesuprantu

Nors neradau kitų akių

Die untergehende Sonne durch die Zweige

Ich entferne mich von ihrem Fenster

Am Abend Sprachraum

Es geht an mir vorbei

Während die Tausenden von Fenstern leuchten

Und du hörst Schritte zu Hause

Ich werde ein Wort sagen, das er in Schweigen ertränkt

Vielleicht hört nur sie mich

Wie viele tausend Worte habe ich ihr gesagt

Wie viele müssen noch darin ausgesprochen werden

Ein von der Sonne geblendeter Tag

Voller Lärm und Angst

Dampf von Sorgen über uns

Ich lebe hier genau wie du

Tausende Gesichter auf der Straße

Und das Herz bricht von den Liedern

Ich schaue mit offenen Augen

Werden sie etwas Neues sagen

Ein Blick aus der Tiefe des Spiegels

Das werde ich sagen oder hören

Obwohl ich nur mich selbst verstehe

Obwohl ich keine anderen Augen finden konnte