Rodant į Dangų - G&G Sindikatas

Čia šitaip daug kaltės ir taip mažai kaltųjų

Čia tapo įprasta neskirti maumedžių nuo tujų

Kovinių dujų nuo deguonies bakelių

Vieną lakštą geležies dalinti šimtui kalvių

Už žodį - neatsakoma, sąžinė - smulkmena

Čia vienus mylima, su kitais gulima

Čia spjaudoma į šulinį, paskui dalinamas vanduo

Šventa tiktai tai, ką galima brangiau parduot

Seime įstatymai vienems, kitiems — kiti įstatymai

Ruletėje skraidinami likimai tampa statymais

Be cirko, be vaidybos — specifiniai prikolai

Savaip sukandima gydo antistomatologai

Juokiesi paskutinis — vadinasi iššovei pirmas

Čia liūtus uz pasaitėlių laiko eiklios stirnos

Žemetos širdys, žemetos rankos, teatrai

Ticharina klasta po skrybelaitėmis retro

Nitro pusę litro, atneškite kalėms sidro

Skysčiais piktnaudžiauja meteorologai hidro

Tinklinės pėdkelnės, suknia raudona gydo šoku

Atleisk panele — tu įstabi, bet as nešoku

Neleisk kad jųjų tamsa tavo gyvenima plėšytų

Tai taps ramybės skydu jiems neįkandamu riešutu

Neleisk kad tavo tamsa atsuktų tave prieš draugą

Ramiai — jis vis dar tavo nugarą saugo

Neleisk kad jųjų tamsa tavo gyvenimą plešytų

Tai taps ramybės skydu jiems neįkandamu riešutu

Neleisk kad tavo tamsa tavy paimtų viršų

Nes tie kas rodant i dangų mato pirštą - kvailiai

(Verse 2 — Svaras)

Gebam remtis patirtim nepatirtom

Gydykim mielai svetimom kalbom girtom

Vis dar bandom kaktom naujų vartų dažą

Netgi siūloma veltui imame abortažą

Tavo lažą padėję silpnam kruta jį apipisti

Vietoj but atrama, ėmėm viens kitu misti

Jokia čia mistika — žmonės irgi žvėrys

Grobis gėris, lojalūs loja lozungus materijai

Isterija klonuotų korpusinių tavernų

Pardavinėjimui brangiai angelų iš po skverno

Proto darymo klinikos štampuoja cinikus

«Aš kartais nebematau savo miesto per pinigus»

Išdidžios tupos mimikos, pasitikintys snukiai

Užslėpti mokesčiai, atkatai, patenkinti lūkesčiai

Mus renkasi taip lyg vartytų meniu

Čia sakalų nebeliko, užtat priviso genių

Įvarė mūzą į lūzą, išbaidė pegasą

Pritaikyta masėms — priot! Prodiuseriai drąsūs

Vaidina asus, cha… sakosi perima pasus

Ei, aš blokuoju tokius kaip jus piderastus

Manot širdį man raižo po kokį mėšlą jūs vaikštot

Šimtą metų aišku tokius varyt is aikščių

Maivot tarsi pagaikščiu, šniojant nuo scenų, tribunų

Klounai ir manekenai — lauk!

Neleisk kad jųjų tamsa tavo gyvenima plėšytų

Tai taps ramybės skydu jiems neįkandamu riešutu

Neleisk kad tavo tamsa atsuktų tave prieš draugą

Ramiai — jis vis dar tavo nugarą saugo

Neleisk kad jųjų tamsa tavo gyvenimą plešytų

Tai taps ramybės skydu jiems neįkandamu riešutu

Neleisk kad tavo tamsa tavy paimtų viršų

Nes tie kas rodant i dangų mato pirštą - kvailiai

(Scratches — DJ Mamania)

Priversiu išgirst mane…

Sukramtyt ir nuryti…

Tu vis kartoji ką daryti…