Tavęs man reikėjo - Siela

Aš atmerkiau akis, baigės naktis,

Ir diena, diena nauja prasidėjo;

Virtuvėj kava su duona juoda,

Bet kažko man taip trūko, kažko taip reikėjo.

Saulė pakilo, miestas atgijo,

Žmonės visi į darbą skubėjo;

Aš tabaką rūkiau, nežinau, kur ėjau,

Ir suprast negalėjau, jog tavęs man reikėjo.

Tavęs man reikėjo, tavęs man reikėjo,

Tavęs man reikėjo, tavęs man reikėjo.

Diena slinko lėtai, kažkur žaidė vaikai,

Meilę kažkas viens kitam prižadėjo;

Bet vienatvės ranka užklupo mane

Tada, kai tavęs man labiausiai reikėjo.

Lietus vakare plovė mane,

Bet skausmo mano nuplaut negalėjo;

Pro šlapius drabužius skaičiavau aš lašus,

Žinok man tavęs, tavęs man reikėjo.

Tavęs man reikėjo, tavęs man reikėjo,

Tavęs man reikėjo, tavęs man reikėjo.

Po to sekė naktis, bet pro duris

Tiktai neprašytas svečias užėjo;

Bonka ant stalo,

Bet ne vyno, ne vyno — tavęs man reikėjo.

Naktį verkė vilkai, bet tu nematei,

Kaip ašaros iš akių jiems byrėjo;

Ir virvė ant kaklo tegul tau pasako,

Kad šioj žemėj tiktai tavęs man reikėjo.

Tavęs man reikėjo, tavęs man reikėjo,

Tavęs man reikėjo, tavęs man reikėjo,

Tavęs man reikėjo, tavęs man reikėjo,

Tavęs man reikėjo, tavęs man reikėjo,

Tavęs man reikėjo, tavęs man reikėjo,

Tavęs man reikėjo, tavęs man reikėjo.

Ich öffnete meine Augen, die Nacht ist vorbei,

Und der Tag, der neue Tag begann;

Kaffee in der Küche mit Schwarzbrot,

Aber ich habe etwas so sehr vermisst, ich brauchte etwas so sehr.

Die Sonne ist aufgegangen, die Stadt ist wiederbelebt,

Die Leute hatten es alle eilig, zur Arbeit zu kommen;

Ich habe Tabak geraucht, ich weiß nicht, wo ich hingegangen bin

Und ich konnte nicht verstehen, dass ich dich brauchte.

Ich brauchte dich, ich brauchte dich,

Ich brauchte dich, ich brauchte dich.

Der Tag verging langsam, irgendwo spielten Kinder,

Jemand hat einander Liebe versprochen;

Aber die Hand der Einsamkeit traf mich

Dann, als ich dich am meisten brauchte.

Der Regen hat mich am Abend gewaschen,

Aber der Schmerz konnte mich nicht wegspülen;

Ich zählte die Tropfen durch meine nassen Kleider,

Kenne mich, ich brauchte dich.

Ich brauchte dich, ich brauchte dich,

Ich brauchte dich, ich brauchte dich.

Es folgte die Nacht, aber durch die Tür

Nur der ungebetene Gast kam herein;

Bonka auf dem Tisch,

Aber kein Wein, kein Wein - ich brauchte dich.

Die Wölfe haben nachts geweint, aber du hast es nicht gesehen

Als Tränen in ihre Augen stiegen;

Und lass dir das Seil an deinem Hals sagen

Dass ich dich nur in diesem Land brauchte.

Ich brauchte dich, ich brauchte dich,

Ich brauchte dich, ich brauchte dich,

Ich brauchte dich, ich brauchte dich,

Ich brauchte dich, ich brauchte dich,

Ich brauchte dich, ich brauchte dich,

Ich brauchte dich, ich brauchte dich.